Moksliniai tyrimai 2024 metais

Užsakovas: vandens telkinio naudotojas Paulius Pocevičius
Rengėjas: ichtiologas Kęstutis Skrupskelis

Trumpa fizinė-geografinė Padysnio HE tvenkinio apžvalga

Padysnio HE tvenkinys (kodas – 500500001) yra rytinėje Ignalinos rajono savivaldybės pusėje, maždaug 7 km atstumu į Šiaurės rytus nuo Naujojo Daugėliškio miestelio. Šalia tvenkinio įsikūrę Padysnio I-asis, Janionių, Navikų ir Gedžiūnų kaimai. Tvenkinys nepatenka į jokią saugomą teritoriją, artimiausia jų – Aukštaitijos nacionalinis parkas yra maždaug ~14 km atstumu į vakarus.

Padysnio tvenkinys įrengtas 1959 patvenkus Dysnos upę (Dauguvos baseinas) 172 km nuo jos žiočių. Į tvenkinį taip pat įteka Vėžiupis, bei dar 6 bevardžiai upeliai. Tvenkinio patvankoje nuo 1962 metų veikia 150 kW galios hidroelektrinė, kuri buvo rekonstruota 1993 metais. Šiuo metu hidroelektrinė neveika, vykdomi jos remonto darbai. Vandens lygis tvenkinyje reguliuojamas slenkstinės pralaidos, veikiant hidroelektrinei stebimi nuolatiniai vandens lygio svyravimai.

Tvenkinys pailgos, upės vagą atkartojančios formos. Dabartinis tvenkinio plotas – 108,8 ha, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 4,9 km, didžiausias plotis – iki 0,87 km. Šiauriniame gale yra 2 užpelkėjusios salos (1,51 ha ir 0,66 ha). Altitudė 144,6 m. Krantai neaukšti, daugiausia apaugę medžiais ir krūmais, vietomis pelkėti. Šiaurinis tvenkinio galas užpelkėjęs. Beveik iš visų pusių tvenkinį supa aukštos miškais apaugusios kalvos (Pasiekų, Padysnio miškai).

Tvenkinys seklus, jo vaga neryški, gausiai užnešta nešmenimis. Vidutinis tvenkinio gylis tesiekia vos 1,8 m, o maksimalus (nustatytas tyrimų metu) tik 4,6 m.. Vanduo neskaidrus, žalsvo atspalvio, drumstas. Tvenkinio krantai neaukšti, vietomis pelkėti. Vakariniame krante vyrauja pievos, įsikūrę sodybos, o likusią pakrantės dalį supa miškai ir krūmynai. Nendrių juosta priekrantėje sąlyginai siaura, iki 20-30 m, tačiau įlankos ištisai prižėlusios nendrių ir švendrų. Plūduriuojanti vandens augalija (plūdės, lūgnės, lelijos) gausesnė tik įlankose, atvirame plote jų kiekis nedidelis, ženkliai sumažėjęs lyginant su ankstesnių metų tyrimų aprašo duomenimis. Vyraujantis gruntas priekrantėje – dumblingas smėlis, gilesnėse įlankose – dumblas, tačiau jo sluoksnis nestoras.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių sprendimu leidimas naudoti tvenkinio plotą suteiktas Pauliui Pocevičiui ir galioja nuo 2023/12/27 iki 2033/12/27. Tvenkinys prižiūrimas, vykdoma nuolatinė jo apsauga nuo nelegalios žvejybos. Tvenkinyje šiuo metu vykdoma mėgėjiška žūklė. Leidimus mėgėjiškai žvejybai galima įsigyti ALIS sistemoje, taip pat atvykus į žvejybos vietą, telefonu susisiekus su vandens telkinio naudotoju.

Žuvys ir žuvininkystė

Vandens telkinio naudotojo užsakymu žuvų išteklių tyrimai Padysnio HE tvenkinyje atlikti 2024 metų birželio mėn. 2-3 dienomis. Tyrimai vykdyti įvairiaakiais (14 – 90 mm akytumo) statomaisiais tinklaičiais (spec. žvejybos leidimo nr.: 020). Šių ichtiologinių tyrimų pagrindu, remiantis žuvų išteklių tyrimo metodika (Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. D1-698) atlikta Padysnio HE tvenkinio ichtiologinė ekspertizė.

Tyrimų metu Padysnio HE tvenkinyje nustatyta gausi rūšinė žuvų įvairovė: sugautos 13-os rūšių žuvys: lydeka (Esox lucius), karpis (Cyprinus carpio), lynas (Tinca tinca), paprastasis (Carassius carrasius) ir sidabrinis (Carassius auratus gibelio) karosai, kuoja (Rutilus rutilus), raudė (Scardinius erythrophalmus), karšis (Abramis brama), plakis (Blicca bjoerkna), p. aukšlė (Alburnus alburnus), starkis (Zander lucioperca), ešerys (Perca fluviatilis) ir pūgžlys (Gymnocephalus cernua). Remiantis vietinių žvejų mėgėjų teigimu tvenkinyje gyvena šamai (Silurus glanis) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella), bei upinės žuvų rūšys (šapalai, salačiai, unguriai), kurių tyrimų metu nesugauta. Tikėtina, kad jų populiacijos negausios.

Visos tyrimų metu sugautos žuvys suskirstytos pagal rūšis, bei ilgio grupėmis. Kiekvienoje ilgio grupėje išmatuota ir pasverta ne mažiau nei 10 žuvų. Tose ilgio grupėse, kuriose žuvų buvo sugauta mažiau nei 10 vnt., matuoti ir sverti visi individai.

Faktiniai kontrolinės žūklės rezultatai ir remiantis žuvų išteklių tyrimų metodika apskaičiuotas vidutinis žuvų gausumas ir biomasė Padysnio HE tvenkinyje pateikti 1-oje lentelėje ir 1-ame priede (pagal žuvų išteklių metodikos LR AM ministro įsakymo D1-698, 18-ą punktą).

1 lentelė. Faktiniai sugavimai (N, žuvų kiekis, B, biomasė) ir apskaičiuotas žuvų gausumas
(N, ind/ha) ir biomasė (B, kg/ha) ploto vienete Padysnio HE tvenkinyje 2024 metais

Žuvų gausumas N (vnt./ha) apskaičiuojamas pagal formulę: N = n /p / k, o biomasė B (kg/ha) apskaičiuojama pagal formulę: B = q /p / k, (formulėse: n – tam tikros rūšies sužvejotų žuvų gausumas (vnt.), q – tam tikros rūšies sužvejotų žuvų biomasė (g); p – apžvejotas vandens telkinio plotas (ha); k – žvejojimo efektyvumo koeficientas (nuo 0,1 iki 0,3), parinktas atsižvelgiant į žuvų rūšį, klimatines sąlygas bei vandens telkinio specifiką. Pažymėtina, kad į skaičiavimus neįtraukiamos 0+ amžiaus žuvys.

Padysnio HE tvenkinio žuvų bendrijų struktūra pagal gausumą (N) ir biomasę (B) pateikiama 3 pav.

3 pav. Žuvų bendrijų sudėtis Padysnio HE tvenkinyje pagal gausumą (N) ir biomasę (B)

Kaip matyti iš pateikto paveikslo, tvenkinyje pagal gausumą didžiąją dalį bendrijos sudaro bentofagai: kuojos (33,0%) ir plakiai (30,3%). Kiek gausesnės ešerių (7,8%) ir karšių (6,3%) populiacijos, kitų žuvų gausumas nedidelis. Plėšrūnų gausumas tvenkinyje nesudaro nei 5% ir yra nepakankamas: starkiai (1,5%), lydekos (0,7%) ir stambūs ešeriai (2,4%).

Pagal biomasę tvenkinyje dominuoja lynai (24,5%) ir kuojos (19,3%). Lynai ir kitos bentofagės rūšys yra ryškūs tvenkinio dominantai (karšiai – 10,9%, įžuvinti karpiai – 10,0%), o plėšriųjų žuvų dalis bendrijoje nesiekia 15%, nors jų tarpe ir vyrauja čia anksčiau buvę gausesni starkiai (7,1%). Gausi menkaverčių žuvų bendrija sudaro kone pusę ichtiocenozės biomasės ir mažina tvenkinio rekreacinę vertę, bei neigiamai veikia jo bendrą ekologinę būklę.

Lyginant su ankstesniais (2014 ir 2020 metų tyrimais) stebima panaši tvenkinio vystymosi tendencija. Kaip ir ankstesniais metais pagal gausumą dominuoja kuojos, tačiau jų santykinė dalis ichtiocenozėje sumažėjo nuo 78% – 2020 metais iki 33% – 2024 metais. Greičiausiai tai lėmė plakių gausumo augimą, kuris nuo 8,1% – 2020 aisiais išaugo iki 30,3% 2024 metais. 2020-aisias metais atlikti tyrimai rodo plėšriųjų žuvų (starkių ir lydekų) sumažėjimą lyginant su 2014 metų tyrimais, tai neabejotinai atsiliepė ir dabar vykdytų tyrimų rezultatams – menkaverčių žuvų gausumo didėjimui. Visgi stebimas ir starkių, bei lydekų populiacijų atsigavimas, todėl galima teigti, kad tokie ichtiocenozėje vykstantys plėšrūno-aukos gausumo svyravimai yra natūralūs. Visgi, siekiant aukštesnio tvenkinio produktyvumo ir rekreacinės vertės – rekomenduojama tvenkinyje stiprinti plėšriųjų žuvų apsauga, vykdyti papildomą įžuvinimą šiomis rūšimis.

2020 metų tyrimų metu tvenkinyje nebuvo sugauta karpių, tačiau šios žuvys fiksuotos 2014-ųjų metų ir ankstesniuose tyrimuose, kas rodo, kad karpiai vandens telkinyje gyvena (yra įžuvinti) nuo seno. Sunku pasakyti ar karpiai gali natūraliai daugintis šiame vandens telkinyje, tačiau oficialių duomenų apie įžuvinimą šiomis žuvimis nėra, o sugaunami jauno amžiaus, iki kelių kilogramų svorio individai, leistų kelti šią hipotezę. 2024-aisiais metais sugauti 2 suaugę karpių individai, atitinkamai svėrę 3,5 ir 9,6 kg. Stambūs karpiai galėtų didinti vandens telkinio rekreacinį patrauklumą, tačiau būtina jų apsauga.

Vadovaujantis priimta metodika (Bukelskis ir Kublickas, 1988, Thoresson, 1993) nustatytas žuvų amžius, o žuvų augimo greitis nustatytas remiantis klasifikacija, pateikta ataskaitoje „Valstybinės reikšmės vandens telkinių svarbiausių žuvų rūšių augimo klasifikacija žuvivaisos tikslais“ (Mokslinė ataskaita. Žemės ūkio ministerija, 2007 m.). Vertingesnių žuvų rūšių augimas Padysnio HE tvenkinyje (remiantis tyrimų medžiaga) pateiktas 2-oje lentelėje.

2 lentelė. Žuvų augimas (vidutinis dydis amžiaus grupėje) Padysnio HE tvenkinyje

Remiantis žuvų augimo klasifikacija į augimo tempų grupes, žuvų augimas Padysnio HE tvenkinyje yra nevienodas. Dėl didelio smulkių bentofagių žuvų gausumo jų augimas sulėtėjęs, tad karšiai ir kuojos konkuruodami su menkaverčiais plakiais ar pūgžliais dėl maisto auga lėčiau nei vidutiniškai (II augimo grupė), tuo tarpu gausią mitybinę bazę turintys plėšrūnai starkiai ir lydekos pasižymi geru augimu (IV augimo grupė). Ešerių augimas pagreitėja tik vyresnėse amžinėse grupėse perrėjus prie plėšrios mitybos (II-III augimo grupės), o štai lynų augimas greitesnis nei vidutinis (III augimo grupė), kas rodo gausią mitybinę bazę, kurioje dėl buveinių specifiškumo lynai mažai konkuruoja su kitomis bentofagėmis rūšimis, išskyrus nevietinį karpį ir sidabrinius karosus.

Išvados ir rekomendacijos

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žuvų gausumas Padysnio HE tvenkinyje siekia 2038 ind./ha, o biomasė – 332 kg/ha. Lyginant su panašaus tipo vandens telkiniais tokie rodikliai atitiktų aukštesnį nei vidutinį panašaus tipo telkinių žuvingumą, tačiau pastebėtina, kad santykinai aukštą telkinio produktyvumą iš dalies lemia didelis menkaverčių žuvų (plakių, raudžių, kuojų, pūgžlių) gausumas, kuris nedidina telkinio rekreacinės vertės.

Padysnio HE vertingųjų žuvų dalį sudaro starkiai, lydekos, gausūs lynų ištekliai ir trofėjinio dydžio karpiai, tačiau pastarųjų gausumas vandens telkinyje nėra didelis. Pagal žuvų išteklių tyrimų metodiką (žr. aukščiau) nustatyta žuvų išteklių indekso vertė Padysnio HE tvenkinyje yra 0,82 ir atitinka gerą būklę.

Pagal gausumą tvenkinyje dominuoja: kuojos (33,0%) ir plakiai (30,3%). Kiek gausesnės ešerių (7,8%) ir karšių (6,3%) populiacijos, kitų žuvų gausumas nedidelis. Plėšrūnų gausumas tvenkinyje nepakankamas, nesiekia 5%: starkiai (1,5%), lydekos (0,7%) ir stambūs ešeriai (2,4%).

Pagal biomasę tvenkinyje dominuoja bentofagai: lynai (24,5%), karšiai (10,9%) ir įžuvinti karpiai – 10,0%. Taip pat gausi kuojų populiacija (19,3%). Plėšriųjų žuvų dalis bendrijoje ir pagal biomasę nesiekia 15%, nors ir stebimas plėšrūnų gausumo ir biomasės augimas.

Vystant tolimesnę tvenkinio žuvininkystę ir siekiant aukštesnio tvenkinio produktyvumo, bei didesnio tvenkinio rekreacinio patrauklumo, rekomenduojama tvenkinyje ne tik dirbtinai gausinti plėšriųjų žuvų populiacijas (lydekų ir/ar starkių), bet ir skatinti pagavai-paleisk žvejybos principą mėgėjų žvejų tarpe. Taip pat racionalu ir ekonomiškai naudingiau būtų tvenkinyje vykdyti limituotą plėšriųjų žuvų (starkių) ir gausių bentofagų lynų ir/ar karpių žvejybą.

Remiantis minimaliu žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašu (patvirtinu LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro, 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 3D-379/D1-370 bei 2023 metų mokslinių tyrimų rezultatais, tęsiant mėgėjiškos žūklės žuvininkystės kryptį rekomenduojama tvenkinį kasmet įžuvinti: starkiais: 10 vnt./ha arba 1009 vnt. į tvenkinį.

Vykdant limituotą karpių-starkių žūklę tvenkinys kasmet turėtų žuvinamas starkių arba lydekų šiųmetukais: 20 vnt./ha, arba 2018 vnt. į tvenkinį ir suagusiais, ne maženio nei 1,3 kg svorio, karpiais – 4 vnt./ha arba 435 vnt. į tvenkinį. Pažymėtina, kad vykdant tokio lygio biomanipuliacijas vandens telkinyje, būtina stebėti jo ekologinės būklės pokyčius, todėl ne vėliau nei po 5 metų rekomenduojama įvertinti telkinio ekologinės būklės pokyčius ir esant poreikiui koreguoti jo įžuvinimo planus ar limituotos žūklės sąlygas.

Ataskaitos ir rekomendacijų rengėjas:

Kęstutis Skrupskelis

Priedas nr. 1. Faktiniai kontrolinės žūklės rezultatai Padysnio HE tvenkinyje (pagal žuvų išteklių metodikos LR AM ministro įsakymo D1-698, 18-ą punktą).